Gargždų „Vaivorykštės" gimnazija
 

Psichologas

Psichologės Rūtos Lukošienės konsultacijos gimnazijos bendruomenei kasdien teikiamos el. p.: ruta.lukosiene@vaivorykstesgimnazija.lt, Tamo dienyne.

Mokyklos psichologo funkcijos:

  • įvertina      mokinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir      ugdymosi problemas;
  • bendradarbiauja      su mokytojais, specialiuoju pedagogu, socialiniu pedagogu ir kitais su      mokiniu dirbančiais specialistais, numatant ugdymo tikslų ir uždavinių      pasiekimo būdus, dirba mokyklos vaiko gerovės komisijoje;
  • konsultuoja      psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius, jų tėvus      (globėjus, rūpintojus);
  • rengia      individualias rekomendacijas mokinio psichologinėms, asmenybės ir ugdymosi      problemoms spręsti;
  • konsultuoja      mokinius profesijos pasirinkimo klausimais;
  • dalyvauja      formuojant teigiamą mokyklos bendruomenės požiūrį į psichologinių,      asmenybės ir ugdymo problemų turinčius mokinius bei jų ugdymą kartu su bendraamžiais;
  • šviečia      mokyklos bendruomenę vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės      psichologijos klausimais;
  • renka      ir kaupia informaciją, reikalingą konsultuojamų mokinių problemoms      spręsti, bendradarbiaudama su mokyklos bendruomene, esant būtinybei – su      kitomis institucijomis, bei atlieka mokinių veiklos ir elgesio pamokų metu      stebėseną;
  • atlieka      aktualius psichologinius tyrimus atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės      poreikius;
  • tvarko      ir pildo savo darbo dokumentus;
  • vykdo      kitus mokyklos vadovo pavedimus, susijusius su psichologo funkcijomis.

Mokyklos psichologas atsako už korektišką gautų duomenų panaudojimą, turimos informacijos konfidencialumą, savo darbo kokybę bei mokinių saugumą savo darbo metu. 

7 situacijos, kai prireikia psichologo pagalbos

Užgriuvus rūpesčiams, svarbu, kad supratimo, atjautos, palaikymo galėtumėte kreiptis į artimuosius. Tačiau kai kuriais gyvenimo atvejais artimųjų pagalbos ar savo paties resursų gali neužtekti ir reikalingos psichologo konsultacijos. Kokios tai situacijos? Kaip suprasti, kad joje atsidūrėte? Dažniausiai tai būna viena ar kelios iš šių 7 situacijų.

1. Trauminio įvykio išgyvenimas

Norint apsisaugoti nuo trauminio įvykio prisiminimų žmonės siekia apie juos negalvoti, bandyti ,,išstumti” atsiminimus iš savo galvos. Tačiau jie niekur nedingsta ir sugrįžta į mūsų mintis, sapnus, blogina savijautą ir apsunkina kasdieninę veiklą bei santykius. Išgyvenus traumą sugriūva tikėjimas, kad pasaulis yra palankus ir geras, kad gyvenimas prasmingas, o žmogus – vertingas. Kyla neviltis, pasimetimas, kartais net savižudiškos mintys.

2. Psichologinės krizės metu

Dideliems rūpesčiams užgriuvus ar patiriant smarkią reakciją į emociškai svarbų įvykį, žmogus gali jaustis bejėgis, pasimetęs, prislėgtas. Krizės metu tampa sudėtinga pasirūpinti savimi. Ką jau kalbėti apie gyvenime kylančių užduočių atlikimą. Krizės išgyvenimo metu, psichologas padės surasti adaptyvių psichologinio diskomforto įveikimo (ar nusiraminimo) būdų bei kartu ieškos naujų adaptacijos galimybių.

3. Priklausomybės

Išgyvenant sunkumus, natūralu, kad kyla noras nejausti skausmo, negalvoti apie tai kas kelia nerimą, pabėgti nuo visko, atitrūkti nuo realybės. Tokiu metu gali kilti poreikis vis dažniau išgerti, piktnaudžiauti raminamaisiais vaistais, narkotikais ar kitomis svaiginančiomis medžiagomis. Deja, toks bandymas pabėgti ilgainiui sukelia tik dar daugiau neigiamų pasekmių ir atsiranda pavojus priklausomybės išsivystymui. Pokalbis su psichologu gali padėti susitvarkyt su iššūkiais ar kylančiais emociniai sunkumais labiau adaptyviais ir nekenkiančiais sau būdais.

4. Netektys, praradimai, gedulas

Patyrus netektį, žmogus jaučia psichologinį skausmą, todėl gali emociškai atsitraukti nuo kitų, gali nebegalėti pailsėti, jausti psichosomatinius simptomus. Gedintis žmogus dažniau jaučia ne tik liūdesį ar nusivylimą, bet ir kaltę, pyktį, susierzinimą, todėl gali būti prarandami šilti jausmai kitiems žmonėms. Šios reakcijos į netektį atitinka normalų gedulą. Tačiau kartais patyrus netektį, gedulo reakcija gali būti pavėluota, perdėtai stipri arba trunkanti labai ilgą laiką. Tokiu atveju siekiant išvengti depresijos ar pataloginio gedulo, kuris gali užsitęsti net ir visą gyvenimą, labai svarbi yra psichologo pagalba gedinčiajam priimti ir išreikšti praradimo skausmą, pažinti savo naujus praradimo jausmus ir savijautą.

5. Esant emociniams sunkumams

Nuolat jaučiant nerimą, kaltę, baimę, liūdesį, išgyvenant didelį emocinį jautrumą ir nuotaikų svyravimą gali tapti labai sunku atlikti kasdieninę veiklą ar išlaikyti stabilius santykius su kitais žmonėmis. Emociniai sunkumai trukdo prisitaikyti prie kasdieninių iššūkių ar pokyčių. Žmogus nebejaučia malonumo darydamas tai, kas anksčiau buvo malonu ir įdomu, gali jaustis pasiklydęs gyvenime, apima aklavietės jausmas, nesimato išeities.

6. Esant elgesio sunkumams

Psichologas gali padėti, jei vargina nekontroliuojamas elgesys, agresija, pykčio protrūkiai. Galbūt žmogus yra linkęs daug konfliktuoti, nesilaikyti socialiai priimtinų taisyklių, įsipainioti į pavojingas situacijas ar būti pavojingu kitiems. Dažnai asmenys su elgesio sunkumais gali turėti polinkį į priklausomybes, smurtinį elgesį. Būna, kad žmonės su elgesio sunkumais patys ne visada supranta, kodėl pasielgė taip, kaip pasielgė, tad gali kilti pasimetimas. Artimiesiems tokioje situacijoje gali būti labai sunku ar net pavojinga, todėl prastėja santykiai, prarandami artimi žmonės.

7. Problemos santykiuose

Nepasitikėjimas kitu žmogumi, baimė prisirišti, konfliktai, kito žmogaus negerbimas, manipuliacijos, nenoras kalbėtis – visa tai apsunkina santykius ar net užtveria kelią megztis naujiems. Kai kuriems žmonėms apskritai kyla sunkumų sukurti santykį net ir esant dideliam norui ar pastangoms. Konsultacijų su psichologu metu žmogus gali pažinti save santykiuose, analizuoti konkrečias situacijas, ieškoti naujų reagavimo būdų, kurie padėtų megzti glaudesnius ir nuoširdesnius ryšius.

Bet nebūtinai tik esant sunkumams

Klaidinga manyti, kad į psichologą galima kreiptis tik esant sunkumams ar rūpesčiams. Atverti kabineto duris galime ir tuomet, kai norisi geriau save pažinti, kai ieškoma atsakymų į rūpimus klausimus, kai siekiama didinti pasitikėjimą savimi. Į psichologą rekomenduojama kreiptis ir tuomet kai yra noras išmokti tyrinėti savo jausmus ir juos reikšti, norintiems pamilti save ir tobulėti.

Jei žmogus jaučia, kad kasdienybė darosi vis sudėtingesnė, kad įprastas užduotis ar veiklas atlikti darosi vis sunkiau, o santykiuose kyla konfliktai ir nesusipratimai, yra visai naudinga sustoti ir prisiminti, kad gali kreiptis pagalbos.

Gintė Gudzevičiūtė | pimc.lt 

Kaip gyventi po krizės? 

Rodos, ką tik kėlėme klausimus, kaip gyventi netekus įprasto gyvenimo, kaip priimti izoliacijos keliamus iššūkius... Šiandien klausiame, kaip gyventi krizei švelnėjant. Sakoma, kad įpročiui susiformuoti reikia 21 dienos, tad kaip elgtis, kai įpratome gyventi šiek tiek kitaip? Vienišumas, nuovargis porose, darbo, pajamų netekimas, sociofobija. Kaip elgtis su tuo susidūrus ir kaip padėti tiems, kurie mums rūpi? Kaip padėti tiems, kuriems šis laikotarpis kirto ypatingai stipriai?

Karantino metu radome savo veiklas, kurios padėjo atsigauti, pamiršti. Kaip pildyti savo resursus dabar?

Pokalbis su psichoterapeutais E. Laurinaičiu ir B. Kaleckaite

kviečiame išgirsti:
https://open.spotify.com/episode/7IxI75mOgoYZ09tm01v1wK

https://www.buzzsprout.com/…/3767873-kaip-gyventi-po-krizes…

https://podcasts.apple.com/…/ai-viskas-gerai-p…/id1496339177


Psichologė Rūta Lukošienė

Neužsidaryk vienas su savo mintimis, jeigu nerimauji, bijai, stresuoji.

Kreipkis į mokyklos psichologą dėl įvairių TAU iškilusių sunkumų ir rūpesčių:

·        jei kyla sunkumų mokantis;

·        nesutari su draugais ar mokytojais;

·        jautiesi vienišas, nemylimas;

·        tau liūdna, sunku ir tiesiog norisi su kuo nors pasikalbėti;

Tikslas – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis.

Uždaviniai:

·      nustatyti mokinio psichologines, asmenybės ir mokymosi problemas ir padėti jas spręsti;

·      stiprinti mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimą bendrauti su mokiniais, turinčiais psichologinių problemų;

·      konsultuoti mokinius profesijos pasirinkimo klausimais;

·      atlikti aktualius mokykloje psichologinius tyrimus, atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės poreikius.

Veiklos sritys:

·      konsultavimas;

·      įvertinimas;

·      švietimas;

·      psichologinių problemų prevencija.

Psichologė R. Lukošienė konsultuoja 111 kabinete, 8–12 val. (kasdien); galima rašyti e-dienyno sistemoje TAMO.